Valdas Mikolaitis
Apie save kažko įdomaus papasakoti negaliu. Žodžiu, mokykloje buvau gan kuklus, o lyginant pagal pažymių skalę, tai buvau tipinis vidutiniokas. Įdomiausios pamokos mokykloje buvo geografija, literatūra, fizika. Jau pradinukas perskaičiau visas astronomines knygas mokyklos bibliotekoje ir nevieną knygą apie gyvūniją. O dabar berašydamas biografiją prisiminiau, kad man labai įstrigo vienas senas filmas apie gamtą. To filmo vardo nežinau, bet ten buvo scena ant kelmo, kur kovėsi du elniavabaliai. Žodžiu, tas epizodas sužavėjo ne kiek kovinė sceną, kiek unikaliu pateikimu, nes švystelėdavo saulės zuikiai, o kelmas toks apdulijas, apaugęs samanomis, o greta didingi medžiai, kai žiūri, apimą jausmas, lyg pats ten būni stebėtoju. O link filmų kūrybos rimčiau pasukau, kai įsigijau kišeninį fotoaparatą su gan nebloga filmavimo funkcija. Tai po truputį ir priartėjau link filmų apie gamtą kūrybos ir ne tik. Taip jau susiklostė, kad filmukų kūryba tai mano hobis. Mano tiesioginė specialybė ir darbas nieko bendro neturi su filmų kūryba.

O kai pradėjau pirmus filmavimus, gan greit supratau, kad tai, ką noriu nufilmuoti, reikia kažkaip išdidinti vaizdą, o įsigyti kažką specialaus mano galimybes buvo kuklios. O apie optiką šiokias tokias žinias įgavau konstruodamas teleskopą, tai ir visokio optinio laužo pas mane buvo užtektinai, tai greit ant kišeninio fotoaparato prikonstravau keletą spec. objektyvų, kurie jau leido man filmuoti, kaip norėjau. O kai į akiratį papuolė ąžuolinis straubliukas, tai pradėjo dėliotis mintys, o ko gi nepabadžius sumontuoti trumpo filmuko apie juos. O filmuojant į akiratį dažnai patekdavo bitės

Todėl sekantis filmas ir buvo apie bites. Filmas pateisino mano lūkesčius, nes ''Pavienės bitės'' nuskynė pagrindinį prizą P.Abukevičiaus premija ir 2013m. buvo išrinktas kaip geriausias filmas apie gamtą. Toliau sekė šioks toks kūrybinis štilius, bet rankų sudėjęs ne sėdėjau, tobulinau filmavimo įranga, toliau filmavau bitės, net joms įkūriau kieme medingu augalu gėlyną. Tik apjungti į kažkokia visumą pritrūkdavo kadru. Susi-meistravau gitara ir sukūriau keletą serijų ,kaip ją gaminau,  O 2018m. pristačiau filmą ''Vorų ratilinis'' ,kuris taip pat nuskynė prizą  po to sekė filmas apie dronus ''Kinošinis projektas'' , dar po metu ''Mėlynakė'' apie vėjo jėgaine ,o su kiekviena diena atlėkdavo vis didesnis pasitikėjimas o kodėl nepabandžius sukurti vaidybinio filmo. tai naujas įšūkis o patirties nulis, todėl gerokai teko pasigilinti į vaidybinių filmų kūrybos niuansus,Plius tai idėjai pritarė sūnus ir draugai, taip po truputį ir įšsirutuliavo pagrindas link vaidybinio fantastinio kino filmo . ''Veneriečių išdaigos''.